Š.m. Birželio 7d. įvyko Europos Parlamento rinkimai. Visi samprotauja ir bando analizuoti kodėl žmonės nėjo į rinkimus.

Rinkimų rezultatai parodė, jog tie žmonės, kurie atėjo balsuoti, toliau remia tiek konservatorius tiek socialdemokratus. Iš tiesų jie balsavo už tai, kad ir toliau tęstųsi socialinė ir ekonominė politika, vedanti į tolesnį ekonominį nuosmukį, socialinę apatiją bei nedarbo augimą. Balsavo už tai, kad mes eitume Latvijos keliu į Valstybės nemokumą, o po to - ilgą ūkio ir gyvenimo stagnaciją. Manau, jog žmonės remia tas politines jėgas, kurios įteisino Williams‘ų sandorį ir LEO LT projektą. Padarę šiuos žingsnius jie plečia projektus jau visai Lietuvai. Mes nuosekliai tampame Europos autsaideriai, ūkio nuosmukio, didelės bedarbystės ir stagnacijos zona.
Reikalingi skubūs pokyčiai. Pirmiausia socialiai teisinga ir mokesčių reforma – turi būti įvesta progresinė mokesčių sistema. Kiekviena pradelsta diena nepereinant į Europą ir civilizuotą mokesčių sistemą tik gilins biudžeto deficitą, bei iš esmės mažins galimybes finansuoti viešąjį sektorių. Būtinas prabangos mokesčio įvedimas, kuris yra įvestas padoriose ir socialiai atsakingose šalyse. Balsavusieji už didžiąsias partijas kartu balsavo už socialinės ir turtinės atskirties didėjimą. Europinių lėšų pagrindinė misija mažinti turtinę ir socialinę atskirtį tarp regionų, miestų ir kaimų, turtingų ir vargšų. Lietuvoje ji didėja.

Pamatas ekonomikai atgaivinti yra darbo vietų maksimalus išsaugojimas krentant ekonomikai ir tolesnis jų didinimas. Tai pagrindinė ekonomikos gaivinimo kryptis Europos Sąjungoje. Mūsų ūkyje vyko staigus darbo vietų mažinimas ir darbuotojų atleidimas, jų atlyginimų mažinimas. Ir čia mes tapome lyderiais Europos Sąjungoje. Nuo sausio mėnesio Vyriausybę domina tik biudžetinių įstaigų darbuotojai ir jų skaičiaus mažinimas. Joks ūkio gaivinimas neįmanomas be skubių ir aktyvių ekonominių instrumentų panaudojimo siekiant sustabdyti nedarbo augimą.

Vyriausybė turėtų tiesiai pasakyti, kad ne tik neturi plano ekonomikai gaivinti, bet ir nesiekia jos atgaivinti, kadangi nuosekliai vykdo politiką, kad įvesti eurą. Tai liudija Vyriausybės vykdomi veiksmai. Vyriausybė nuosekliai siekia sudaryti mūsų komerciniams bankams naujas rinkas – tai aiškiai parodo skelbiama būsto renovavimo programa, bei pradėtas įgyvendinti ir siūloma studentų „krepšelio“ kreditavimo schema. Rinkėjai pritaria lietuviškam „Latvijos scenarijui“ vedančiam į Valstybės nemokumą.

Ši mūsų ekonominė krizė Lietuvoje tai kompetencijos krizė.

Deja, tie, kurie neatėjo į rinkimus, ne kiek parodė, kad jie nusivylę nūdienos politika ir politikais, bet savo abejingumu parodė pritarimą, parodė savo nusišalinimą nuo visuomeninio ir Lietuvos Valstybės reikalo. Nenorėčiau tikėti, kad toks “balsavimas“ išreiškė mūsų provincialumą ir nusišalinimą nuo visos Europos reikalų, nes tai visų mūsų bendri reikalai. „Senoji Europa“ sukūrė stiprų socialinės ekonomikos modelį, subalansuotas piliečių pareigas ir socialines garantijas, teises ir pareigas. Atsisakymas dalyvauti Europiniame gyvenime kažkodėl nėra siejamas su tuo, jog Europa skiria mums milžiniškas lėšas susitvarkyti savo gyvenimą. Iki šiol mūsuose labai stipriai dominuoja noras gauti vis daugiau ir daugiau europinių pinigų, kuriuos mums skiria paprasti Europos šalių žmonės mokėdami mokesčius. Atrodo, jog priklausomybė nuo europinių pinigų jau virto liga. Nejaugi mes praradome gebėjimus gyventi ir tvarkyti savo ūkį pirmiausia savo pastangomis, žiniomis ir aktyvia veikla?

Labai noriu ir tikiuosi, kad Lietuvoje bent artimiausiu metu atsipeikėsime ir vis daugiau atsiras žmonių suvokiančių, kad esamas kelias veda prie bedugnės krašto. Ir sieksime pradėti daryti veiksmus ir pokyčius, kurie pradėtų vesti mūsų šalį tuo keliu kuriuo eina kitos Europos tautos. Šitie rinkimai parodė, kad Jūs išreiškėte nepasitikėjimą mūsų devinto sąrašo žmonėmis. Susitikimuose su Jumis ir masinėse informacijos priemonėse išsakytos mūsų mintys ir pasiūlymai, gaila, bet nebuvo išgirsti. Turbūt tai buvo sąlygota ir mūsų klaidų. Bet mes kalbėjomės atvirai ir tiesiai, sakėme tai ką galvojame, bei siūlėme keisti mūsų socialinę ekonominę politiką.

Dėkoju visiems rėmusiems mūsų pastangas.

Dr. Eugenijus Maldeikis