Dėl darbų gausos pamiršę kokį mėnesį sumokėti už elektrą vieną dieną grįžę namo galite pamatyti, kad ji atjungta. Nesuprasite dėl ko tai įvyko, nes lyg ir visą laiką pavyzdingai mokėjote už paslaugas. Bet elektrą jums atjungė, todėl turėsite sumokėti dar didesnę sumą už tai, kad ji jums būtų pajungta.

Prieš kurį laiką perskaičiau internete, kad vienai vilnietei laiku nesumokėjus 100 litų už elektrą, pastaroji buvo išjungta be paaiškinimų. Vasaros sodybų šeimininkai pasibaigus sezonui ir atėjus žiemai turi nepamiršti pranešti, kad jie nesilankys sodyboje ir nenaudos elektros, todėl nemokės, tad būkite malonūs neatjunkite ir neįrašykite į juodąjį skolininkų sąrašą, kurie piktybiškai kas mėnesį nemoka. Tokių ir panašių istorijų visi žinome ne vieną. Ir artimiausiu metu jų tik daugės, nes energetikai nenorės, kad susikauptų didelės neapmokėtos sumos.

Kas pirmiausiai nukentės? Ogi labiausiai pažeidžiamos socialinės grupės: jaunos šeimos su vaikais, neįgalieji, vyresnio amžiaus žmonės, bedarbiai, mažas pajamas gaunantys žmonės, vieniši tėvai. Sunkiai įsivaizduoju tokį atvejį kokioje Didžiojoje Britanijoje. Ši šalis pirmoji „įsivedė“ ir energetinio skurdo apibrėžimą, numatė specialias priemones kovai su juo. Energetinis skurdas atsiranda dėl didelių mokesčių už energetiką, nepakankamų gyventojų pajamų ir blogos būsto kokybės.

Kokių priemonių ėmėsi britai? Ogi įkūrė specialias regionines agentūras, kurios viską administruoja. Ir jei jūs porą mėnesių pavėluosite sumokėti už elektrą, tikrai niekas jums jos neatjungs. Elektros tiekėjai paskambins į agentūrą, kurioje dirbantys žmonės žino jūsų situaciją, istoriją ir pasidomės, kodėl jūs laiku nesumokate už elektrą ir ieškos abiems pusėms priimtino sprendimo. Didžiojoje Britanijoje griežtai draudžiama atjungti elektrą net ir susidarius didžiulėms skoloms socialiai jautrioms vartotojų grupėms. Juk tarp jų tikrai nerastume nei vieno, kuris piktybiškai nemokėtų mokesčių. Be to, jiems yra taikomas specialus socialinis mokesčio už elektrą tarifas. O Prancūzijoje yra ne tik numatytas specialus tarifas, bet ir įkurtas specialus fondas, iš kurio lėšų finansuojamos neapmokėtos sąskaitos už elektros energiją.

Lietuvoje niekam neįdomu dėl ko žmogus nesusimokėjo. Sunkiai gyvenantys žmonės kiekvieną žiemą sprendžia dilemą, ar susimokėti mokesčius ar pavalgyti. Vasara gal šiek tiek lengviau.

Ar yra išeitis? Žinoma, kad taip. Ir nereikia išradinėti dviračio. Galime pasinaudoti užsienio šalių patirtimi. Pirmiausia energiją teikiančios kompanijos turėtų pasiūlyti socialinį tarifą skurdžiausiai gyvenantiems ir labiausiai pažeidžiamiems vartotojams. Tačiau tai tik viena priemonių kovai su energetiniu skurdu. Energija turi būti naudojama efektyviai, o tai neįmanoma jei būsto kokybė prasta. Būtina juos tvarkyti. Ir būstų tvarkymo ir renovavimo programas reikėtų finansuoti ne per bankus, kurie pasiima didžiulius mokesčius, o duoti pinigus tiesiogiai žmonėms. Toje pačioje Didžiojoje Britanijoje tuo rūpinasi regioninės agentūros. Pavyzdžiui, žmonės jiems atneša sąskaitas už langų pakeitimą ar kitus jų būste atliktus darbus, o agentūra apmoka. Aišku, yra nustatyta pinigų suma, kurios žmonės negali viršyti. Be to, įkūrę vietines agentūras britai sustiprino savo regioninę politiką.

Lietuvoje vyksta atvirkštinis procesas – centralizacija. Mažuose miesteliuose nebeliko žmonių, kurie stebėtų kas, kaip ir kada moka už elektrą ar šildymą, dėl kokių priežasčių jie laiku neatsiskaito. Visa informacija kaupiama Vilniuje, o ten dirbantys žmonės tikrai nežino, kas vyksta Molėtuose ar Švenčionėliuose, jie iš karto priima sprendimą – atsiunčia grasinantį laišką ir atjungia elektrą.